- vilkaduobė
- vil̃kaduobė sf. (1) Š, RŽ, NdŽ, DŽ1, JT169, Trš, vilkãduobė (1) DŽ, NdŽ, Lnkv, Skp, vilkaduõbė (2) Tl 1. iškasta duobė vilkams gaudyti (ppr. uždengta medžių šakomis): Kalne žmonės kasdavę vilkaduobes ir gaudydavę vilkus Mt. | prk.: Į parceliaciją daugelis žiūrėjo kaip į dvarponių jiems kasamą vilkaduobę P.Cvir. 2. klampi ar įdubusi vieta, duobė: Kai įkrisi į vilkãduobę, bus tau žiopsoti Krik. Sẽniai gi kuom valgint, reikia in vil̃kaduobes vežt Tvr. ^ Išėjo – kaip vilkaduobėn įkrito PPr356.
Dictionary of the Lithuanian Language.